1933 metais prasidėjo Kulautuvos, kaip pirmojo nepriklausomos Lietuvos kurorto, istorija. Tačiau pats miestelis buvo minimas dar XIX amžiuje, įsitaisęs tarp pušynų. Tarpukariu Kulautuva iškilo kaip viena pagrindinių Palangos konkurentų. Dar prieš oficialiai įgaudama kurorto statusą, Kulautuva miestelėnams jau buvo vasaros poilsio vieta.

1929 m. miestelis pasveikino savo pirmąją sanatoriją konkrečiu pavadinimu – „Poilsis“, priklausiusią vietiniam žydui Ovsiejui Portnovui. Laisvalaikio ieškantys vietiniai ir užsieniečiai plūdo pasimėgauti sanatorijoje siūlomomis garsiosiomis pušų, druskos ir deguonies voniomis.

Kulautuvos paskelbimas kurortu paskatino lankytojų antplūdį, paskatino vietos verslo plėtrą, įskaitant kino teatro, kazino, fotostudijos atidarymą. Šios plėtros ir prabangos pikas pasiekė 1935 m., kai Romanas Polovinskas atidarė viešbutį „Vita“. Šis didingas viešbutis viliojo svečius išskirtinėmis pramogomis, tokiomis kaip teniso kortai, lošimo kambariai ir restoranas. Būtent prie šio viešbučio buvo nutiestas pirmasis Kulautuvoje asfaltuotas šaligatvis. Nors jis patyrė keletą pakeitimų, vis dar galite užmesti akį į buvusį „Vitos“ pastatą Poilsio gatvėje 5.

Dabartinėje Kranto gatvėje taip pat yra keletas medinių pastatų, kurie anksčiau buvo pagrindiniai kurorto sandėliai, priklausę žydų bendruomenei. Dabartinėje Kulautuvos mokykloje (Lelijų g. 15) tarpukariu žydų draugija „Ješurun“ veikė studentų ir seminaristų nakvynės namai, tad pastatas, nors ir ne kartą atnaujintas, sugebėjo išlaikyti ryšį su švietimu.

• Kulautuva žinoma nuo 1364 m., o XV amžiuje minimas Kulautuvos palivarkas.
• XX amžiaus pradžioje Kulautuva tapo populiaria vasaros vieta.
• XIX amžiaus. pabaigoje draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino S. Bulota.
• 1933 m. įkurtas kurortas, kurio pirmuoju direktoriumi tapo Vytautas Augustauskas.
• Nuo 1946 buvo miesto tipo gyvenvietė.
• Sovietų okupacijos metais A. Svarinskas ir Stasė Jasiūnaitė Kulautuvoje platino draudžiamą spaudą, tarp jų ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.
• 1932 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (sudegė 2012).
• 1993 m. rasti Kulautuvos lobiai.
• 2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas.
• Atstatyta 2021 m. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Kulautuva pamėgta poilsiautojų nuo seno

Palanga tarpukariu iškilo kaip garsus kurortinis miestas Lietuvoje. Tačiau tai nebuvo vienintelė laisvalaikio ir poilsio vieta tuo metu. Dar viena žymi vieta buvo Kulautuva.

Kulautuva tapo mėgstamu poilsiautojų pasirinkimu, kasmet pritraukiančiu tūkstančius lankytojų. Tiesą sakant, vien 1929 m. jame apsilankė net 7000 turistų, pranokstančių kitų žinomų kurortų, tokių kaip Kačerginė, skaičių.

Kurorto kūrime lemiamą vaidmenį atliko jos įkūrėjas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas. Jam vadovaujant buvo įgyvendintas kurorto planas, numatantis liepų ir baltųjų akacijų gatves, tvenkinio sukūrimą, mokyklos įkūrimą.

Kulautuva visoje šalyje garsėjo pušynais, nesugadintu 1,5 km smėlio paplūdimiu ir parku. Paplūdimys buvo padalintas į tris dalis: viena skirta vyrams, viena moterims ir bendra zona. Maudynėms vilkint tradicinius Ievos ir Adomo kostiumus buvo skirtas konkretus laikas:

• nuo 7 iki 10 valandos vyrai galėjo naudotis vyrų, o moterys – moterų.
• Nuo 10 iki 20.30 maudytis buvo galima tik su tinkamais maudymosi kostiumais.

Pažymėtina, kad paplūdimyje buvo įrengti takai nuo suoliukų iki vandens, persirengimo kabinos ir kruopščiai išvalytas smėlis. Vasaros savaitgaliais kurortas pritraukdavo gausybę poilsiautojų – apie 5000 lankytojų, pagal populiarumą nusileisdamas tik Palangai. Kulautuva tapo mėgstama Lietuvos elito, taip pat svečių iš Vakarų Europos, Amerikos, Argentinos ir kitų šalių.

1929 metais čia buvo atidaryta pirmoji oficiali sanatorija, sulaukusi didžiulio populiarumo tiek tarp pacientų, tiek tarp poilsiautojų. Žydų gydytojo įkurta Ovsiejaus Portnovo sanatorija laikui bėgant išsiplėtė iki aštuonių pastatų.

Verslininkas R. Polovinskas 1935 m. pastatė viešbutį su restoranu (Poilsio g. 5), lošimo kambariais, teniso kortais, žaidimų aikštelėmis, fontanu ir tapo moderniausiu tuo metu viešbučiu Baltijos šalyse.

Be apžiūros kurorte, lankytojai turėtų neaplenkti Kulautuvos įkūrėjo pulkininko leitenanto V. Augustausko namo, esančio Akacijų al. 29.

Dar vienas dėmesio vertas paminklas Kulautuvoje – medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Pušyno g. 21), kuri pastatyta 1932 m., bet tragiškai sudegė 2012 m. Turistai kviečiami pasigrožėti bažnyčios varpine. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia buvo atstatyta 2021 m.

1946 m. rugpjūtį Kulautuva įgijo miestelio tipo gyvenvietės statusą, iš kurorto pavirtusi gyvybinga bendruomene.

Pastangos gelbėti nekaltus žmones Antrojo pasaulinio karo metais

Netoli žydų jaunimo nakvynės namų buvo ir Lidijos Fugelevičiūtės pensionas su lauko kavine.

Kulautuvos didikų duktė Lidija ne tik įėjo į miestelio istoriją, bet ir pelnė pagarbą visame pasaulyje – už pastangas gelbėti nekaltus žmones Antrojo pasaulinio karo metais ji po mirties buvo apdovanota Žūvančio kryžiaus gelbėtoju ir buvo įtraukta į Lietuvos gyventojų sąrašą. Šiuos apdovanojimus gavo ir jos sesuo Liudmila, kuri taip pat prisidėjo prie šių gelbėjimo darbų. Savo valdoje prie Klevinės upelio jie paslėpė apie 15 asmenų, daugiausia žydų vaikų. Deja, abi moterys atsidūrė į Sibirą tremtinių sąrašus, po karo vežtas sovietų, prieš įtraukdamos į Pasaulio tautų teisuolio sąrašą. Šiandien Kulautuvoje jų šeimą mena 2014 metais miesto aikštėje sūnaus Vytauto pastatytas stogastulpis.

Kulautuva dabar

2017 metais Lietuvos Vyriausybė Kulautuvą vėl paskyrė kurortine teritorija, nors dabartinis kurortas akivaizdžiai skiriasi nuo istorinio tarpukario Kulautuvos kurorto. Anksčiau didžioji dalis vasarnamių buvo pačiame miestelio centre – o šiandien dar galima pamatyti nemažai išlikusių, nors gal ir ne pačios geriausios būklės pastatų.