LAISVAS
IR NEPRIKLAUSOMAS
KULAUTUVOS MIESTELIO INTERNETINIS PUSLAPIS
Kulautuvos
vardas pirmą kartą paminėtas 1364 m. kryžiuočių kronikoje. XV
a. minimas Kulautuvos palivarkas. Dar XX a. pradžioje Kulautuva
buvęs mažas apleistas kaimelis. 1930 m. sudarytas vasarvietės
tvarkymo komitetas, parengtas plėtros planas, o 1933 m. Kulautuva
jau paskelbta kurortu. Ypač daug Kulautuvai nusipelnė pirmasis
kurorto direktorius pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas.
1934 m. Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 60 mečio proga Kulautuvoje
pastatytas Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas. (1956
m. statula buvo perkelta į bažnyčios šventorių, o postamentas
nugriautas. 1990 m. paminklas atstatytas.)
1939 m. rudenį Kulautuvoje buvo apgyvendinta
2000 internuotų lenkų karių.
Dabar Kulautuva - puiki vieta ne tik poilsiui, bet ir turizmui
plėtoti, mėgėjiškam sportui kultivuoti.
1988 m. atstatytas paminklas žuvusiems
už Lietuvos laisvę, 1999 m. atidengta paminklinė lenta kurorto
steigėjujui V. Augustauskui atminti. Kulautuvos kapinėse ilsisi
knygnešio, apdovanoto Knygnešio medaliu S.Bulotos ir rašytojos
S.Jasiunaitės palaikai.
Plotas:
282,2 ha, iš jų 29,7
% užima užstatyti plotai, 16,9 % - miškai, 10 % - žemės ūkio
naudmenos, 43,4 % - kitos paskirties plotai.
Gyventojai:
1 290
žmogus, iš jų
689 moterų, 601 vyras; 1 285 lietuviai, 4
rusai ir
1 ukrainietis.
Reikšmingų darbų sukūrė:
Kulautuvos
kurorto steigėjas Vytautas Augustauskas (18841944); mokytoja,
rašytoja Stasė Jasiūnaitė (19121986); 1941 m. sukilimo dalyvis
Vytautas Stonis (19131995); rašytojas Mykolas Karčiauskas;
teatro ir kino kritikas Egmontas Jansonas; akademinio dramos
teatro režisierė Neris Karpuškaitė.
paštas,
vaikų darželis, vidurinė mokykla, vaikų tub. ligoninės mokykla,
suaugusiujų tub. ligoninė, biblioteka, Kulautuvos bendruomenės
centras, kultūros centras, bažnyčia, vaistinė, ambulatorija,
3 parduotuvės, 2 kavinės - barai.
